Apie mus

 

 

MŪSŲ ISTORIJA

MAŽEIKIŲ RAJONO TIRKŠLIŲ KULTŪROS CENTRAS

1967 m. buvo atidaryti zoniniai Tirkšlių kultūros namai, kuriuose dirbo keturi darbuotojai. 1993 m. buv. kultūros namų pastatas buvo privatizuotas. 2008 m. Mažeikių rajono Savivaldybė iš privataus asmens nupirko buvusius kultūros namus. Vėliau avarinės būklės pastatui Savivaldybė skyrė 120 tūkst. litų. Už tuos pinigus pakeisti salės langai, elektros instaliacja ir įrengti du kabinetai (iki tol kultūros darbuotojai glaudėsi seniūnijos patalpose). Iš ES planuojama skirti beveik 900 tūkst. litų kultūros centro renovacijai. Nuo 2006 m. spalio 1 d. veikia kaip savarankiška biudžetinė įstaiga. 2007 m. Tirkšlių kultūros centras tapo Lietuvos kultūros centrų asociacijos narys, po dviejų metų pasirašyta centro bendradarbiavimo sutartis su seniūnija, bendruomene, mokykla, darželiu ir Tirkšlių miestelio bažnyčia, 2010 metais – su Slampės kultūros pilimi iš Latvijos. 2013-12-13 po renovacijos Tirkšlių kultūros centras vėl atidarytas. Atnaujintą kultūros centrą pašventino Tirkšlių parapijos klebonas Arūnas Bladžius. Pastato renovacija kainavo apie 1 mln. litų. Suremontuota pagrindinė salė, įrengta atskira parodų salė, darbuotojų reikmėms įrengti trys kabinetai, nauja savarankiška šildymo sistema su katilu, elektros instaliacija bei apšiltintas pastato stogas. Miestelyje taip pat yra Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1939 m.), Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazija, vaikų darželis “Giliukas”, Tirkšlių seniūnijos bendruomenė ir Tirkšlių seniūnija.

Kultūros centras didžiausią dėmesį skiria turiningam gyventojų laisvalaikio praleidimui, pramoginių renginių organizavimui, meno mėgėjų kolektyvų veiklos skatinimui, etnokultūros ir profesionalaus meno sklaidai. Tirkšlių kultūros centras organizuoja įvairias šio krašto žmonių pamėgtas tradicines šventes, vakarones, koncertus, valstybinių švenčių, reikšmingų ir atmintinų datų minėjimus, masinius renginius, dalyvauja apskrities ir respublikiniuose kultūriniuose renginiuose, bendrauja su Savivaldybės užsienio partneriais, organizuoja parodas, susitikimus su aktoriais, rašytojais, aktyviai bendradarbiauja su kitais kultūros centrais, mokyklomis, bibliotekomis, muziejais.
Tirkšlių kultūros centre antrus metus švenčiama teatro diena „Teatro dienos Tirkšliuose“,  daugelį metų švenčiamos Petrinės „Liepos jau kvepia medumi“,  Užlieknės kaime Liepos mėnesį švenčiami Šv. Magdalenos atlaidai „Gimtajai Užlienkei Taip“. Tirkšlių miestelį reprezentavusi šventė ,,Kermošius” jau penktus metus glaudžiasi drauge su Tirkšlių seniūnijos bendruomenės Kopūstienės virimo čempionatu. Bendradarbiaujant su seniūnijos bendruomenėmis ir Tirkšlių seniūnija švenčiama Senjorų šventė. Tradicija tapo Romansų vakaras Tirkšliuose „Kai naktis atkeliauja iš lėto…“. Antrus metus metus vykdomas projektas – vaikų vasaros stovykla „Atostogauju su pasaka“, kur didelis dėmesys skiriamas vaikų lavinimui su  teatro, muzikos, šokio menu ir etnokultūra. Kiekvienais metais tradiciškai švenčiamos Užgavėnės, kalėdiniai renginiai. Kalėdinės nykštukų dirbtuvės ir edukacijos vaikams. Tirkšlių pušyne velykiniu laikotarpiu veikia ilgiausias medinis margučių ridenimo lovelis – 59,1 m ilgio. Jis buvo atidarytas 2021 m. balandžio 2 d., 13 val. Ilgiausias Lietuvoje medinis lovelis sujungtas iš 40  vnt. atskirų lakštinės klijuotos medienos lapų. Lovelio formai suteikti, panaudota 81 vnt. lakštinės klijuotos medienos laikančios konstrukcijos stovai, o konstrukcija sujungta medsraigčiais. Tirkšlių kultūros centre  jau apie dešimtmetį organizuojami šokių vakarai vyresnio amžiaus žmonėms.
Tirkšlių kultūros centras – mėgėjų meninės kūrybos susibūrimo vieta, kur sėkmingai savo veiklą vysto meno kolektyvai.

PENKIOLIKOS ŠIRDŽIŲ KOPLYTSTULPIS

Pastatytas XVII a. pabaigoje. Padavime menama, kad švedams puolant žemaičius, Tirkšlių savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvo išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Švedai atvykę į Tirkšlius ir pradėję Važinskio ieškoti. Juos pamačiusi Važinskienė su 4 vaikais pasislėpusi viename iš trijų dvaro požeminių urvų. Švedai įsiveržę, bet nieko neradę. Sugavę sargą (tarną), klausinėję, kur yra dvarininkas ir jo šeima. Tačiau sargas neišdavęs ir slėptuvės neparodęs. Įpykę švedai nuvedę sargą į miestelio aikštę ir ten jį nužudę. Sugrįžęs namo, Važinskis atradęs visus šeimos narius. Ištikimajam sargui, išgelbėjusiam jo šeimos narių gyvybes, pastatydinęs mūrinį paminklą su 15 raudonų širdžių. Kitais duomenimis, koplytstulpis pastatytas 1867 m. atminti 15 žuvusių1863 m. sukilėlių.

ŽYMŪS ŽMONĖS

Konradas Kaveckas (1905–1996), choro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas
Anicetas Simutis (1909–2006), ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose
Vytautas Klova (1926–2009), kompozitorius, pedagogas
Boleslovas Klova (1927–1986), dailininkas monumentalistas
• Miestelio kapinėse palaidota viena pirmųjų lietuvių operos solisčių Morta Vaičkienė (1890–1977)
Juozas Vitkus- Kazimieraitis (1901-1946) – karo inžinierius, pirmasis Pietų Lietuvos srities partizanų vadas

Akimirkos

Tirkšliai